Metas išsikraustyti

Aš ieškau man and van east London ir šaukiu – metas išsikraustyti. Liūdna kišti viską į dėžes, kai tiek daug laiko tikėjau, jog būtent šioje gražioje vietoje nugyvensiu gal visą gyvenimą. Bet gyvenimas yra ne tik daiktai, kurie su tavimi gyvena po stogu. Tai, pirmiausiai, žmonės ir santykiai, kurie tave supa. Maniškiai priėjo liepto galą, todėl man with van east London yra paskutinis valso žingsnelis šioje pokylių salėje, kad ir kaip patetiškai visa tai skambėtų.

Susikraunu drabužius

Kraustausi LondoneKraunantis drabužius visada atsiranda ta dilema ir nesusipratimai. Galvoju: kada aš pirkau šitą, niekaip negaliu prisiminti. Ar buvau nors kaltą užsivilkusi tą, o iš kur tie batai, ar man jie apskritai tinkami? Daugybė klausimų mane užverčia ir niekaip nesuprantu, kur čia tas šuo pakastas. Tada ateina ir sąžinės graužimo metas besikraustant. Štai drabužiai, kurie kainavo tikrai nemažai, o aš jų net neužsivilkau. Štai suknelė, kurią pirkau vietoje geros dovanos vyrui gimtadienio proga. Štai skarelės, kurias nusipirkau besivaikydama madų Londone, užuot nuėjusi tą vakarą į man neva per brangų koncertą, bet išsvajotą. O štai palaidinės, kurių pirkau iš karto tris, nes perkant taip galiojo akcija. Ir viskas yra tai, ko nė karto nebuvau užsivilkusi. Dar su etiketėmis, ant jų – kainos svarais, kurių nesusigrąžinsiu. Prisipažinsiu, tai nuotaikos nekelia, o tik ją žemina. Tad kraustytis gali būti sunku ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Šiaip ar taip, drabužius kemšu į maišus, o dar ir rūšiuoju į kategorijas. Suprantu, kad visko turėti tiesiog negaliu. Kad turiu kažką daryti, kažkokiu būdu pasistengti tuos daiktus išdalinti tiems, kam jų reikia, o kažką gal net ir parduoti. Tad man with man east London jau tempia mano krepšius.

Knygos

Kaip visada, su jomis daugiausiai problemų. Kai kraustausi ir reikia pervežti knygas, tai jaučiuosi lyg koks imperijos valdovas, kurio pervežinėja auksinius biustus bei prabangius gobelenus. Dalykus, kurių galėtų ir neturėti, bet labai norisi, tarsi įrodo statusą ar dar velnias žino ką. Man knygos yra priminimas, kad yra šiame pasaulyje dalykų, kuriuos aš sieju su savo šakinimis, su saov mąstymo strategija. Bet, šiaip ar taip, man jos yra kažkas tokio kartu ir fiziškai sunkaus. Juk galėčiau tiesiog turėti PDF ar kompaktinius diskus su knygelėmis, bet ne būtinai užsikraunu tona makulatūros, kuri iškart iškrenta išplėšydama dėžės dugną, vos atsidūrusi dėžėje.

Skelbta Kiti straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*

Current ye@r *